Viena maza stotele…

Jei buciau zibute tai buciau mazute

Zydeciau geguziui ir mirciau jauna…

Jei buciau zibute, galeciau sutirpti…

Ir mirt tavuose delnuose…

Bet as ne zibute, o tu ne geguzis…

Nors zydziu tik tau, bet tu nematai…

Iskleidus rankas i glebi tau pulciau…

Ir glausciaus prie lupu tavu amzinai…

Isprotejusios mano mintys

negailestingai reiklauja laisves

Bet protas – žiaurus tironas

Niekam nedaro islygu…

Todel tyliu…

Nuryju besiverzianti lauk klyksma

Stipriai ikvepiu miesto dulkiu

Ir placiai nusisypsau…

Siandiena mire mano vaikiskumas…

Kvieciu i laidotuves – pagerbt jo sviesu atminima

Juk laikesi vargselis is paskutiniuju

Savo mazais gleznais pirsciukais isikibes

I mano auganciu problemu kruva…

Taip tyliai mire mano vaikiskumas

Kvieciu i laidotuves – pagerbt jo didele kantrybe

Ilgai ir narsiai gynesi mazylis,

Po maza laseliuka rinko

paskutinius mano naivumo likucius

ir klojo juos kaip sventa auka prie sirdies,

bet uzsiemus nesancios meiles rupesciais…

sirdis jo ne nepastebejo…

Taip netiketai mire mano vaikiskumas.

Kvieciu ateit ir apraudoti jo vienatve..

Skaudaus jo verksmo jau neisgirdo protas,

Kasdieniuos reikaluos paskendes.

Jis, uz nudilusia svajone parsidaves mokslui,

Uztruko bevergaudamas prie knygu…

Ir isklausyti vaikismkumo laiko neturejo…

O mano vaikiskumas atsiduso ir neatsisveikines…isejo.

Nuliesiu akvarele is savo asaru

Geltona,ryskia ir pulsuojancia

Ir lyg negailestingos saules spinduliai

Liesis is jos visa mano esybe…

Net tamsus strichai – pykcio pliupsniai -

Nesugadins fantastinio peizazo sito.

Svelni pastele - melancholija-

Susimaisys su sentimentalia zalia,

O mano rozines svajones

Su liudesio seseliais permainigai liesis.

Is perspektyvos zvelgianti viltis akla

Iziebs mano paveikslui skaiscia sviesa…

Eklektika,o gal tik vaikiskas zaidimas?

Tik niekam tikes megejo piesinukas?

Kitaip vis rodysis kiekvieno akiai…

Taciau kazkam bus atskleista si paslaptis,

Kuris pazvelges is aukstai,is sielos skrydzio,

Supras, kad akvarele si – mano pacios sirdis.

Per mano siela rasa nubego…

O gal tai ne rasa?

Gal tai asaros rieda?

Juodas seselis sypsos per miega..

tik man uzmigti neleidzia…niekas

Niekas nemato,nezino,neliudi..

Del mano prarasto Laimes trupucio…

Buvo- prazuvo. Ejo – nuejo

Ir isbyrejo,kaip pajurio smelis

Keistis paciam,ar pakeisti pasauli?

Atmerkti akis priesais spindincia saule?

Apverst smelio laikrodi?Sugrizti atgal?

O gal kito laimes trupucio palaukt?

Buna ir zuva,eina - praeina.

Ir pakeicia mano gyvenimo daina

Slenkancios dienos,bemieges naktys…

Laimes truputis ir vel merkia aki

Gaudau,suradus laikau delnuose,

Bet vel jis,kaip smelis,pradingsta juose

Bus ir prazus…

Ir daug dar kartosis…

Kad siela zydetu,juk reikia rasos!

Mano pasaka bega per saule

Ilgo sypsenos spindulio laukti…

Nusirito per rudeni asara.

Ji ieskojo upelio sraunaus…

Isbyrejo po kelia nerimas,

Pasiklydes svajoniu ruke…

Ir isklaide jo trupinius pasaka…

Nesdama mane pas tave…

Galijone, broli, visi troksta laimigai gyventi, bet dauguma miglotai isivaizduoja, kas sudaro laimingo gyvenimo esme. Pasiekti laime nera lengva todel, kad isklydes is kelio zmogus tuo greiciau nuo jos tolsta, kuo atkakliau I ja verziasi; zengiant priesinga kryptimi,pats skubejimas kaltas del didejancio atstumo.Svarbu pasirinkti teisinga kelia – siekimo tiksla.<…>Cia dazniausiai apgauna visu pamegtas arba labiausiai isvazinetas  vieskelis.Turime tvirtai uzsibrezti nesekti tarsi aviu banda paskui kitus ir zengti ten,kur reikia,o ne ten,kur jie eina. Didziausios nesekmes istinka todel, kad derinames prie kitu nuomones,nusprende jog geriausias yra tas daiktas,kuriam visi pritaria,todel, kad turime daugybe pavyzdziu. Gyvename ne protingai o panasiai i kitus. Stai is kur toji vienas kitam ant galvos lipanciu zmoniu kamsalyne.

Ieskokime to, kas geriausia,o ne to, kas iprasta, to, kas suteiktu mums amzina laime, o ne to, ka giria minia…

           Cia Senekos,gyvenusio I a. po Kr. zodziai…Negi per 2000 metu mes nieko nepasimokeme?o dar vadiname save protingiausiais zemes padarais…

p.s jega, pagaliau supratau zodziu “atlaikyk gyvenimo isbandymus stoiskai” reiksme :)

Jau senokai pastebejau viena dalyka:kai tik nutinka kas nors labai gero,tai ta sekme visuomet lydi nelaime,ir atvirksciai.Matyt is tokio zinojimo ir gime kazkada posakis “ryte juokiesi -ziurek kad vakare netektu verkti”(dabar tiksliai jo nepamenu,bet taip man visuomet sakydavo mociute,kai buvau maza).Esu tikra,kad kiekvieno zmogaus gyvenime tokiu pavyzdziu apstu…Gal taip jau sutvarkytas musu gyvenimas,kad ismoktume vertinti tas trumpas laimes akimirkas.Juk niekad zmogus nebuna vien tik laimingas arba vien tik nelaimingas,tokie mes esam sutverti,kad iskart jaustume daug jausmu…cia prisiminiau viena istrauka is labai seniai skaitytos knygeles “Piteris Penas”,kuri man labai patiko.Tas herojus turejo mazyte mazulyte drauge feja,kuri buvo tokia mazute,kad vienu metu joje tilpo tik vienas jausmas - arba pyktis arba meile,arba liudesys arba dziaugsmas…ir t.t…Tada skaitydama pagalvojau,kaip gerai,kad zmones ne tokie,kad jie gali jaustis pvz. ir laimingi ir liudni vienu metu(tai vadiname melancholija)ir pan.juk tai mus ir daro ypatingus…O juk ir vien tik gryna absoliuti laime yra tiesiog neitikima,ir egzistuoja tik filmuose ir pasakose,nors net ir ten ji pasiekiama per kancias…Mano manymu,didziausia laime yra siekti laimes(juk koks nuostabus tas laukimo jausmas,kai zinai,kad tuoj pasieksi,tuoj gausi ir kaip greitai tai praeina,kai tai jau turi…)

“Zmogaus gyvenime egzistuoja dvi didziausios nelaimes:pirmoji,kai nesisipildo visos jo svajones,antroji,kai visos tos svajones issipildo.”(gaila,nebeprisimenu,kas tai parase)

O kad su kiekviena islieta asara

Sumazetu skausmas sieloje…

Kad su kiekvienu suriu krisleliu

Nusiridentu nors po maza akmeneli  nuo sirdies…

Pasidaryciau lengvesne uz puka……

Ir isskrisciau is cia ….

Jaunyste

Balta gulbes plunksna

Juodo ezero bangose

Greitai issitepe ir pagelto

Gelsva plunksna

Paukscio  pamesta

Nusinese vejas I dangu…

Kazkokia plunksna

Su lietum nusileido

Ant pilko grindinio

Ankstu ryta po lietaus

Sena moteriske

Suslave gatveje siuksles…

 Baltu Gulbiu pulkai

isskrido I siltus krastus…

Artejo ziema…

                                             (2005-02-07)